„Gongų pasaulyje dingo baimė prarasti namus ir pinigus“ – Straipsnis „Kauno dienoje“

2014-12-17

Darius Sėlėnis , „Kauno diena“, 2014.08.09

Palaima, skausmas, šypsenos, baimė, nuoskauda, džiaugsmas, pyktis, vienatvė, prabudimas, meilė. Gongo meistrai Alicija ir Ričardas Eiliakai įsitikinę, kad apie 6 000 metų senumo garso instrumentai viską išgrynina: „Gongo muzika – tai mūsų sielos atspindys.“

Mūsų sielos veidrodis.

Straipsnį galite skaityti ir  „Kauno dienos“ svetainėje

Palaima, skausmas, šypsenos, baimė, nuoskauda, džiaugsmas, pyktis, vienatvė, prabudimas, meilė. Gongo meistrai Alicija ir Ričardas Eiliakai įsitikinę, kad apie 6 000 metų senumo garso instrumentai viską išgrynina: „Gongo muzika – tai mūsų sielos atspindys.“

Mūsų sielos veidrodis

Garso terapiją, seminarus, „Maudynes gonge“, garso misterijos koncertus rengiantys 27 metus kartu gyvenantys Alicija ir Ričardas gongo meistrais savęs nevadina.

„Mūsų mokytojas Tomas Čartoryskis teigė, kad gongo meistru gali vadintis tada, kai esi gyvenimo meistras. O mes tiek nepasiekėme“, – prisipažino daugiau nei septynerius metus su bendraamžiu vyru gongais grojanti 46 metų psichoterapeutė ir garso terapeutė Alicija.

Pajusti gongus, medituoti šiais archajiniais ir kartu šiuolaikiniais instrumentais ją su vyru mokė ir T.Čartoryskis, ir prancūzų kraujo turintis žymus gongo meistras amerikietis Donas Conreuxas, improvizacinę gongų muziką vadinantis laisvos sielos džiazu.

„Meditacija, garso terapija, gydymas, atsipalaidavimas – šiuos ir kitus veiksmus galima patirti per gongų sesiją, keliaujant garsu į didžiąją visatą, – filosofiškai ir švelniai tarė Alicija. – Tai – žemės, visatos garsai, kelionė tarp žvaigždžių ir kelionė į mūsų mažąją visatą – sielą. Gongai – tarsi mūsų sielos veidrodis.“

Nebaisu prarasti namus

Kiekviena kelionė prasideda nuo pirmo žingsnio: kokia buvo Alicijos ir Ričardo kelionės pradžia?

Kūrybinius terapinius užsiėmimus rengianti šokio judesio psichoterapeutė Alicija prisimena tą dieną kaip šiandien: tuomet jie pakvietė į seminarą gongais pagroti T.Čartoryskį.

Ir iškart po sesijos Alicija su vyru įsigijo senovės Mesopotamijoje išrastus instrumentus. Jais grojo išminčiai, tikėdami, kad po gongų terapijos žmonės atgimsta, praplečia mąstymą. Gongų muzika lydėdavo ir dvasines keliones, ji tarsi apšviečia žmonių šešėlį ir valo sąmonę.

„Gongų neįmanoma laikyti namie, su jais neįmanoma nekeliauti. Juos reikia nešti žmonėms“, – tikino aukštas, tvirtas ir švelniai it su moterimi gongais grojantis Ričardas.

Kokią emociją gongai atrado jo ir Alcijos širdyse?

„Jie išgrynina jausmus, kurie atrodo tarsi stebint po didinamuoju stiklu. Kai kurios poros nusprendė skirtis, atskleidė tai, kas jau tvyrojo jų sieloje, jausmuose. Kažkas atrado naują gyvenimą, negalėjo gyventi kaip anksčiau. Kažkas kardinaliai pasikeitė, pradėjo žengti kitu keliu, kažkieno meilė dar labiau suliepsnojo“, – įsitaisiusi ant žolės Merkio upės krante švytėjo Alicija.

Jos vyras atviras: gongo atradimas sutapo su sunkmečiu. Kadaise nekilnojamuoju turtu, statybomis užsiėmęs ir materialiai apsirūpinęs vyras patyrė didelių finansinių sunkumų.

„Peržiūrėjau vertybes, džiaugiuosi, kad nenuėjau materializmo keliu, – sunkmečiu materialiai daug praradęs, bet tai įvardijantis kaip atradimą, tikino Ričardas. – Dabar kiti mano prioritetai, kitos vertybės.“

Jo žmona cituoja tuomet ištartus jo žodžius: Alicija, man nebaisu prarasti namą, pinigus. Galime gyventi ir ne name, o groti galime bet kur. Svarbu eiti kartu mūsų bendru, atrastu keliu.

Tuomet jie atrado, kad kiekvienas žmogus sieloje nori dainuoti arba groti, tik ne visi prisipažįsta. Eiliakų šeimoje nebuvo muzikantų. Sutuoktiniai pradėjo groti įvairiais instrumentais, jų sūnus – gitara.

„Grojame ne iš natų. Grojame savo jausmais, siela, baime, džiaugsmu. Ir mums iki šiol nuostabą kelia, kad žmonės nori klausytis, o profesionalai – rengti bendrus projektus“, – lyg ir stebisi Ričardas.

Matė egzorcizmo atvejų

Gongų Eiliakai turi labai daug. Nuo 50 cm skersmens ir apie trijų kilogramų svorio, kuriuos Alicija groja net ir laikydama virš galvos, iki 110 cm skersmens ir apie 30 kilogramų svorio.

Jie visi turi su visata, kosmosu susijusius vardus – Saulė, Mėnulis, Taika, Jupiteris, Venera, Ugnis, Žemė, Kosmo ar Sedna – 2003 m. lapkričio 14 dieną atrasto dangaus kūno Sedna, kurį norėta priskirti prie Saulės sistemos, vardas.

„Jis – mano mylimiausias, – šyptelėjo Alicija, prisiminusi pirmą iš mokytojo įsigytą gongą. – Visi jie turi savo skambesį, savo energiją.“

Gongus iš dalies galima sieti su šamanų būgnų skambesiu, tačiau Mesopotamijoje kilęs instrumentas – galingiausias virpesinis instrumentas, gaminantis tiek daug obertonų, sukeliantis tokias garso bangas, veikiantis ir garsu, ir energija.

Gongas – tarsi vedlys, stiprintuvas, veikiantis žmogaus energiją, emocijas.

Paklaustas apie keisčiausias emocijas, A.Eiliakas tik gūžtelėjo pečiais: psichoterapeautės nenustebinsi ašaromis, skausmu, pykčiu, džiaugsmu, palaima ar didele meile.

„Mačiau ir tai, kas mane išgąsdino, – Ričardas atsargiai užsiminė apie egzorcizmą, apie žmonių kratymąsi, keistą būseną, kurią sukėlė gongas. – Žmones tarsi palikdavo juose tūnantis kažkoks blogis.“

„Gongo garsas – riba tarp natūralaus, žemiško ir dvasinio pasaulio, todėl gongai sukelia ir metafizinių išgyvenimų. Juos naudojo senovės mistikai ne tik naujam atgimimui, bet ir lydėdami sielas anapus, – aiškino Alicija, kuri neabejoja, kad gongai valo aurą, erdvę. – Beje, kai kurie mūsų kolegos groja, išlydėdami mirusiuosius anapilin.“

Mokytojos patyrė šoką

Gongas negali žudyti ar pakenkti. Tačiau retkarčiais skauda galvą ar net pykina. Alicija neabejoja, kad tuomet žmogus valosi.

Eiliakai nusijuokė prisiminę, kai mokiniai gongų sesiją užsakė savo mokytojams.

Viena mokytoja šūktelėjo „Jėzau, Marija“ ir išbėgo iš salės po pirmų dūžių. Dar kitos suklykė: „Perl Harboras!“

„Jos dirba sunkų darbą ir turi savyje sukaupusios nerimo, sunkumo, gal net pykčio ar nuoskaudos, – nekaltino mokytojų Alicija, pastebėjusi, kad gongai skleidžia ne didelį decibelais vertinamą garsą. – Bet buvo ir išgijimų, kai žmonėms išnykdavo artrito, migrenos skausmai ar kankinę po operacijų, pagerėjo klausa.“

Gongo meistrai pajunta, kai groja užterštoje vietoje, kai valosi žmonių aura.

„Kartą grojome, kur būta daug mirčių, greičiausiai – žudynių, – atviravo Alicija. – Jutau stiprų, neigiamą energetinį lauką. Po tokių sesijų susergu. Tuomet pakilo temperatūra, regėjau baisius sapnus – patalpą su daug baisių veidų, kuriuos tarsi valiau rankomis. Po išvalymo pro atsivėrusius langus atskrido balti balandžiai.“

Kokia gongų sesijos vieta įstrigo Ričardui? Grojimas gongais buvusioje Lenino aikštėje, o Alicijai ir Kaune – vienoje kirpykloje, kur grojimą patogiai atsigulusiems klientams surengė grožio įstaigos savininkė.

Veikia tarsi klinika

„Geriausia groti sakralinėse vietose, bažnyčios, kur nuostabi garso akustika. Kur jauku, švaru, – pasakodama mėgavosi Alicija. – Gamtoje garsas ne toks tirštas kaip uždaroje patalpoje, bet ten – kitas patyrimas. Ošia medžiai, pučia vėjelis, čiulba paukščiai, čiurlena upelis. Į gongus nereikia žiūrėti. Reikia užsimerkti, atsigulti ir keliauti kartu su garsu. Ten, kur jis neša. Sunkiausiai tiems, kas nemoka atsipalaiduoti ir save kontroliuoja.“

Alicija nenori mistifikuoja gongų. Ji šyptelėjusi prisimena vieno aiškiaregio žodžius, kad gongų skambesys – tarsi klinika, veikianti iki devynių kilometrų atstumu. Ypač jie, aiškiaregio žodžiais, padeda spręsti moteriškas problemas.

Vienoje kelionėje Vengrijoje A.Eiliakas iš šamanės išgirdo, kad lietuvė praėjusiame gyvenime Atlantidoje balsu gydė moteris, kurios norėjo pastoti.

„Oi, dabar subėgs visos moterys, – nusijuokė ir šamanės žodžių nesureikšmino Alicija. – Per gongų sesiją žmonių patyrimai labai skirtingi ir subjektyvūs. Sesijos nepanašios, dalyviai ateina, būdami skirtingos būsenos. Gongų garsas rezonuoja ir su grupės energija, virpesiais – mes irgi esame garsas! Vienaip skamba gongas, kai patalpoje daug moteriškos energijos, kitaip – vyriškos. Dar kitaip, jei vyksta stiprus valymas.“

Dalyviai patiria skirtingas emocijas: skrenda garse, kabo, leidžiasi, krenta, subyra garse, ištirpsta ar išgirsta sferų muziką. Dažnai reikia kelių sesijų, kad žmogus išjungtų vidinį vertintoją ir pasitikėtų garsu.

Kai durys užsidaro

„Kažkas gongų skambesyje girdi paukščių čiulbėjimą, upelio sruvenimą, delfinų balsą, kažkas – bombonešių gaudesį arba sirenų dainas, – garsų neišskyrė Ričardas. – Gongai turi savo diapazoną, virpesius. Jie veikia saulės rezginį, širdį ar kitą organą. Visi turi savo skambėjimą. Beje, NASA įrašinėja planetų garsus ir iš tiesų Jupiterio gongas priminė įrašytą Jupiterio virpesių garsą. Bet svarbiau tai, ką norime patirti, į ką koncentruojame dėmesį.“

Kiekvienas kelias turi pradžią ir pabaigą – kur gongų pabaiga?

Daugiau nei septyneri metai grojimo gongais nėra daug. Tačiau susitikę su kolegomis Alicija ir Ričardas kartais pajunta atpažinimą – akmens, balso, kažkokio virpesio. Iš pradžių buvo jausmas, kad tai jie kadaise jau darė ir reikia tik prisiminti.

„Ateina laikotarpis, kai seminarų, sesijų būna labai daug, padvelkia rutina, bet tuomet tarsi savaime pereini į kitą lygį, – atviravo Alicija. – Dalijamės patirtimi, mokomės ir iš savo studentų. Kartais žmogus, kuris nežino, kaip valdyti gongus, ką daryti, sukuria nuostabų garsą.“

Ričardas pritaria žmonai ir žvelgia į tolėliau prisilietimo laukiančius gongus.

„Vienas duris uždarai, visada atsidaro kitos. Ir eini vis giliau ir giliau. Tai tokia didelė erdvė, kur nėra nei ribų, nei pabaigos. Kiekvienas joje gali atrasti vietą sau ir būti tuo, kuo yra“, – svajingai kalba vyras.

 

Skaitykite daugiau: http://kauno.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/kultura/gongu-pasaulyje-dingo-baime-prarasti-namus-ir-pinigus-643223#ixzz3MBBvEhMY