Per seminarą supratau, kad…

2014-08-11

Per seminarą supratau, kad
kai artėji prie savo vidinio ar aukštesniojo AŠ,
tai mažėja ir nyksta skirtumas tarp manęs ir mano partnerio,
pašnekovo ar kito žmogaus. Vis labiau tampam VIENAS, arba AŠ kitame, o gal JIS manyje?…

(patyriau tai savo asmeniniu patyrimu per seminarą,
nors teoriškai kažkada kažkur tai buvau skaičiusi
ar girdėjusi. Ką perskaitai – pamiršti, ką patiri – įsimeni).

Pajaučiau, kad bendraujant su žmogumi reikia kreiptis į jo aukštesnįjį AŠ,
nesvarbu kaip su manimi elgtųsi tas žmogus, svarbu kaip aš su juo elgiuosi.
Ar AŠ nepažeidžiu ETIKOS?
Jei pažeidžia jis, tai bus jo problema, ne mano.
Jei pažeisiu aš – bus mano, ir aš turėsiu dar vieną problemą.

Truputį ilgisi širdis grupės, nes ten buvo supratimas, ten buvo ta aplinka, kurioje gera.

Suvokiu, kad turiu daryti tą aplinką aplink save kur esu.
Bet kartais palūžtu, neatlaikau to tempo ir įtampos, kai atsiduriu kitame lygmenyje, neišsilaikau šviesos lygmeny.

Pasiimti dubenėlį (kokia laimė, kad jį turiu) ir švelniai
paskambinti juo, – kokia laimė vėl sugrįžti į tą akimirką!
Ačiū Tomekui, ačiū visiems,
su meile – Laima.