Atsiliepimai po seminaro „Širdies balsas“

2014-11-13

Labas,

(…) Taip pat ačiū už seminarą. Suvokiu kiek daug visko manyje ir kiek dar daug iki „tobulumo“, išlenda visokių dalykų, ir daug dar nežinau. Noriu save pažinti, tobulėti ir mokytis, todėl ir važiuoju į seminarus. „Priverti“ perlipti per save, ko nedaryčiau realiai gyvenime, pakankamai sudėtinga dirbti porose su nepažįstamais žmonėmis, sedėti su svetimi vyru ir bet ką kalbėti, arba tiesiog rodyti savo balsą,dainuoti širdimi, bet pas tave tai padaryti kažkaip lengvai sekasi.Po to labai išlengvėja.Jau vien, tai mažytė pergalė išdrįsti padaryti. Man labai patiko vidinio vaiko gydymas, tai tiesiog neįtikėtina,kad gali jausti iš svetimų žmonių šitiek meilės ir rūpesčio, nors suvokiu, kad visi mes esame viena, visi ateiname čia mokytis, tik proto šablonai trukdo, tai suvokti.

Aš jaučiu, kaip aš nuolat keičiuosi, tai ir tavo dėka,ir N.G.Wolmer, ir Dalai Lamos, perskaičiau nemažai jo knygų, buvau jo mokymuose Rygoje, gegužės pradžioje, ir daugiau dvasinių knygų iš kurių semiuosi išminties. Prasiplėtė mano pasaulėžiūra, tapau ramesnė, dažnai prisimenu, kaip sakei: nepamiršti kvėpuoti, to mokau ir savo dukrą. Nežinau kas yra pavydas, galbut užmiršau, kartais vartoju tą žodį kam nors apibudinti, kaip stipriai to nori, bet realiai nežinau kas tai. Kas yra pyktis aš žinau, net įsiūtį žinau, kai kraujas gyslose užverda, bet kaip sakiau per seminarą, aš to nebejaučiu, ir tai nėra tik žodžiai, mano gyvenime tikrai vyksta visko daug kas man anksčiau sukeldavo pyktį, ir man labai įdomu save stebėti, galbūt aš išmokau jį transformuoti? Galiu ramiai kalbėti ir ieškoti sprendimų. Kai atvykau į pirmą tavo seminarą sakiau, kad esu laiminga, tą galiu pakartoti, nesvarbu kas vyksta mano gyvenime, tai nepriklauso nuo išorinių aplinkybių, aš ištiesų laiminga. Kartais būna sunku, ir susierzinu, ir sakau nusibodo, bet kartu ir tiek daug galimybių. Tada prisimenu, kaip tu sakei, nesigailėk savęs, neik į savęs gailėjimasi, jau suvokiu, kad taip mano savimeilė kalba ir tai į niekur nenuves.

Apkabinu ir dėkoju tau už tavo darbą ir pagalbą kitiems, tai vertinga ir reikalinga.  O ką jau bekalbėti apie gongus ir kitus muzikinius instrumentus, jie užburia.

Sekmės, apkabinu su meile

Erika

 


 

Labas, miela Alicija,

kaip gera kartu su tavo laiškeliu ir nuotraukomis sugrįžti atgal į seminarą. Man po jo irgi paliko jausmas, kad daug veikiau. Ir visą savaitę po jo dar jutau, kad vyksta procesai, buvau ir suirzus, ir pyktis ėmė, ir baimės situacijos netikėtai iškilo – žodžiu visos tos emocijos, su kuriomis draugavome seminaro metu, tai ir gyvenime per savaitę praėjo, ir taip pakankamai švelniai, „konteineriuotai“. O tokią kaip ir atomazgą pajutau savaitgalį nuvažiavusi į kaimą. Vėlai vakare prieš miegą ėjau į prūdą nusiplauti kojų. Vanduo buvo toks šiltas ir minkštas, kad dar ir paplaukiojau. Va tada ir atsirišo, apėmė tokia pilnatvė ir dar ilgai sėdėjau ant lieptelio ir dainavau savo Širdies giesmę kurkiant varlėms (puikus pritariamasis varlyčių ansamblis :)). Parėjusi dar parašiau eilėraštį – pirmą savo gyvenime! O kitą dieną tai ištisai dainavau – sau, savo odai, medžiams aplink mano nameliuką, paukščiams, gėlėms, lietui ir Viskam.

Ir dar pastebėjau, kad po seminaro pradėjau giliau kvėpuoti. Vis dažniau įkvepiu giliai, beveik iki pilvo apačios.

Aš labai esu laiminga, kad  dalyvavau seminare. Jaučiu, kad dar jis vyksta manyje ir kurį laiką dar vyks. Ačiū Tau, ačiū Ričardui… apskritai esu laiminga, kad atradau tave ir jūsų gydančią erdvę…

Živilė

PS. Dar noriu pasidalinti savo pirmuoju eilėraščiu, jis tai jau tikrai seminaro išdava :)

Paskutinę šio pavasario dieną

Paskutinę šio pavasario dienos valandą

Maudžiausi

Viena

Nuoga

Naktyje

Ežere, prūde, upėje ar…Visatos vandenyne

 

Šiltas vanduo glostė, prausė ir gydė

O paskui –

Tik: ačiūačiūačiū!

 

Ir tik varlės

Tik paukščiai

Tik nakties baltumas

 

Ir tik Naktis –

tokia pilna

Ir tik Miškas –

Gyvas

 

Ir Širdies Giesmė –

Tyli

Tik varlėms ja pritariu

Tik Kūrėjui siunčiu…