Kas yra psichoterapija

Klystame siedami psichoterapiją tik su psichinėmis ligomis. Šiais laikais ji vis dažniau taikoma įvairių gyvenimo kelyje ištinkančių problemų (tokių kaip: liga, mirtis, persileidimas, skyrybos, nelaimingas atsitikimas, prievarta ir daugelis kitų) sprendimui.

Kalbant paprastai, psichoterapija – tai paieška to, kas yra geriausia (gražiausia) mumyse, mūsų gyvenime, mūsų santykiuose su kitais. Ji taip pat svarbi tuo, jog parodo mums mūsų “tamsiąsias puses” ir būdus, kuriais sukuriame sunkumus savo kasdienybėje.

Psichoterapijos pagalba galime suprasti, kas mums iš tikrųjų svarbu, o tai yra žingsnis į savo tikrojo „aš“ atradimą, prisiminimą, atsivėrimą jam…

Terapijos metu atsirandanti įžvalga padeda pažinti save. Ja siekiama ne tik atsikratyti negatyvių simptomų, bet ir surasti bei pakeisti jų priežastis. Tuo tarpu gilios psichoterapijos metu žmogus ne tik ieško problemų sprendimo būdų, bet ir keičia save, savo gyvenimo kokybę.

Psichoterapija padeda sutvarkyti chaosą savo gyvenime ir sugrąžinti tikėjimą ateitimi. Jos dėka mes galime surasti geriausius sprendimus kaip neviltį, skausmą ir bejėgiškumą transformuoti į džiaugsmą, vidinę ramybę, vientisumą ir tuo pačiu atgaivinti svajones. Kas svarbiausia – jos dėka mes galime pajausti dabarties akimirkos skonį, nes psichoterapija atveria galimybę ne tik džiaugtis gražiais prisiminimais ar laukti “šviesios ateities”, bet ir jausti dabartį tokią, kokia ji yra čia ir dabar: džiaugsmingą ar liūdną, skausmingą ar palaimingą, kupiną meilės ar neapykantos… Tai ir yra “menas būti” – menas gyventi, o ne egzistuoti. Tai menas gyvenimą patirti, įkvėpti jį visu kūnu ir visa siela…

Kada reikalinga psichoterapija?

Tai tik pavyzdinis sąrašas problemų, kurias išspręsti gali padėti psichoterapija:

Su depresija susijusios problemos:

  • liūdesys
  • nenoras gyventi
  • gyvenimo džiaugsmo praradimas
  • vienatvės jausmas
  • pesimizmas, savižudiškos mintys
  • kankinantis kaltės jausmas
  • neviltis
  • miego sutrikimai
  • sudirgimas, pyktis.

Su neurozėmis susijusios problemos:

  • įvairios baimės – pradedant nuolatinės baimės jausmu, baigiant panikos atakomis
  • kaltės ir gėdos jausmas
  • atmetimo ir skriaudos jausmas
  • pojūtis, jog prarandama emocijų kontrolė (pvz. staigūs pykčio priepuoliai)
  • dažnas verkimas
  • sielos ir kūno ligos pojūtis
  • vidinių konfliktų ir prieštaravimų pojūtis
  • psichosomatinės ligos.

Su stresu susijusios problemos:

  • išgyvenimai dėl nelaimingų atsitikimų, prievartos, ligos, artimo žmogaus netekties, darbo praradimo ir pan.
  • smulkesnių, bet nuolat kamuojančių stresinių situacijų išgyvenimas: mokykloje, darbe, namuose, bendraujant su kitais žmonėmis ir t.t.

Šeimyninės problemos:

  • partnerių konfliktai
  • skyrybos
  • krizės
  • nepasitenkinimas santykiais
  • tėvų/vaikų konfliktai.

Gyvenimo krizės

Kiekviename gyvenimo etape žmogus gali patirti krizinę situaciją. Dažniausiai mes patys susitvarkome su savo sunkumais, tačiau neretai šis procesas būna labai skausmingas ir užsitęsia ilgą laiką. Tokiu atveju gali padėti psichoterapija.

Paauglystės krizė

Paauglystė – tai pakankamai sudėtingas gyvenimo etapas tiek jaunuoliams, tiek jų tėvams. Dažnai nei vieni, nei kiti nėra pajėgūs išspręsti šiame amžiaus tarpsnyje kylančių sunkumų.

Paauglystės metu dažniausiai susiduriama su tokiomis problemomis:

  • brendimo problemos
  • lytinės identifikacijos problemos
  • sunkumai santykiuose su bendraamžiais
  • santykis su supančiu pasauliu
  • savęs suvokimo sunkumai: kas esu ir kur einu?
  • savęs ir savo kūno nepriėmimo problemos
  • konfliktai su tėvais, mokytojais ir t.t.

Suaugusiųjų krizės:

  • sunkumai, atliekant partnerio, tėvo, darbuotojo, vadovo ir kt. vaidmenis
  • skyrybos su partneriu
  • nusivylimo jausmas šeimyniniame ir profesiniame gyvenime
  • savarankiškumo problemos, išsiskyrus su tėvais
  • darbo praradimas
  • asmeninės sveikatos problemos ar artimųjų ligos
  • kompetencijos praradimo jausmas
  • gyvenimo prasmės bei kontrolės praradimas
  • senėjimas
  • mirties baimė.

Psichoterapijos susitikimų trukmė ir dažnumas

Psichoterapijos seansas trunka 50 minučių, taikant meno terapiją – 90 minučių.

Psichoterapija ar meno terapija gali būti trumpalaikė (iki 10-20 susitikimų) ir ilgalaikė (nuo 20 susitikimų ir daugiau, gali trukti ir kelerius metus), priklausomai nuo kliento pageidavimų ir problemų pobūdžio. Susitikimai dažniausiai skiriami vieną kartą per savaitę, tačiau krizių atvejais gali vykti ir 2-3 kartus per savaitę.

Kainos

Konsultacijos (terapinės sesijos)  kaina pas psichologę-psichoterapeutę Aliciją Eiliakas  – 20 EUR terapinė valanda (50 min).

Porų terapinė sesija dažniausia trunka 1,5 val., kaina 40 EUR/porai.

Sesija taikant garso, meno ir/arba judesio terapija – 1,5 val. kainuoja 4o EUR.

 

Konsultuoja