modtext_49804bad96381_b4

Mokymai

Kolektyvų vadovai dažnai užduoda sau tokius klausimus: Kaip atsitiko, kad gerus pardavimų įgūdžius gavusiam kolektyvui darbas einasi prastai, žmonėms trūksta motyvacijos ir užsidegimo darbui, nepadeda nei nauji kursai, nei kvalifikacijos tobulinimas?.. Pastaruoju metu įmonių ir personalo vadovai vis dažniau ieško “netradicinių” mokymų, kurių metu būtų skatinamas darbuotojų kūrybiškumas ir spontaniškumas, žmonės pažintų geriau ne tik vienas kitą, bet pirmiausiai save. Kiekvienas kolektyvas yra skirtingas. Taip pat, kaip ir kiekvienas jo narys, kuris ateina į kolektyvą su savo sugebėjimais, savo lūkesčiais bei poreikiais. Kolektyvo “stiprybė” priklauso nuo to, kaip kiekvienas jo narys atranda jame vietą sau, kaip ir kuo save motyvuoja. Tai priklauso nuo to, kokie yra tikrieji žmogaus poreikiai, vertybės ir lūkesčiai. Jų supratimas ir pažinimas leidžia geriau suprasti save ir kitus, geriau išnaudoti savo “stipriąsias vietas”. Šie užsiėmimai – tai tobulinimosi ir augimo kelias, kurio dėka pagerėja santykiai grupės viduje, kyla darbuotojų pasitenkinimas darbu ir atsiranda didesnė motyvacija. Žodis „kūrybiškumas“ pastaraisiais metais įgijo naują reikšmę – būti kūrybingam reiškia būti lanksčiam, matyti ir mokėti surasti netikėtus sprendimus ir sprendimų kelius, neįsisprausti į siaurus rėmus, turėti platesnę pasaulėžiūrą tiek darbe, tiek gyvenime. Kūrybingas žmogus pasaulį ir gyvenimą mato didesniame spalvų spektre, kuris teikia jam didesnį pasitenkinimą, įprasmina jo būtį. Kiekvienas iš mūsų turi kūrybinių sugebėjimų. Tik, deja, jau nuo mažens jie dažniausiai yra slopinami. Vaikystėje dažnai girdėjome: „tu to nesugebėsi“, „negražiai pieši“, „tau dramblys ant ausies užmynė“, „turi baigti konservatoriją, jei nori gražiai groti“ ir tt. Vėliau mes ir patys pradedame tuo tikėti. Tuomet kaip apsauginis mechanizmas atsiranda baimė ir nenoras bandyti kažką daryti – nei piešti, nei lipdyti, nei šokti, nei dainuoti… Atsiranda tik žmogui būdingas jausmas – gėda. Meno terapijos užsiėmimų metu suaugę žmonės netikėtai atranda džiaugsmą ir pasitenkinimą atlikdami paprastus veiksmus, pajunta, lyg vėl sugrįžtų į kažkokį labai svarbų, užmirštą pasaulį, atranda labai svarbią, kadaise pamestą, savęs dalelę…. Jie vėl PASIJUNTA ESĄ SAVIMI. Po truputį jie atranda pasitikėjimą, pradeda tikėti tuo, jog gali būti talentingi ir išskirtiniai, suprasti, kiek daug prarado atsiribodami nuo kūrybos, nuo meno, garsų ir judesio pasaulio. Svarbu žinoti, jog užsiėmimai vyksta saugioje, palaikančioje aplinkoje, kurioje visi turi galimybę BŪTI IŠGIRSTI, SUPRASTI IR PRIIMTI. Čia taip pat mokomasi klausytis kitų, o šis sugebėjimas taip pat keičia mūsų gyvenimo ir darbo kokybę.

Meno terapijos metodai komunikacijos mokymuose

Tai naujas psichologinio mokymo modelis. Jis leidžia mobilizuoti kūrybinį dalyvių potencialą ir suteikti jiems galimybę kūrybinei išraiškai. Šio potencialo dėka tarpusavio dalyvių bendravimas įgauna gyvybės, tampa dinamiškesnis. Meno terapijos užsiėmimų tikslas – gilesnis savęs bei savo sunkumų supratimas, emocijų suvokimas bei jų išreiškimas saugioje aplinkoje. Grupiniame darbe dalyviai galės geriau suprasti savo jausmų ir išgyvenimų pasaulį, pamatyti, kaip atrodo jų santykiai su supančiais žmonėmis. Meno terapijos užsiėmimų kryptis – asmens ugdymas per kitų žmonių supratimą, toleranciją bei priėmimą. Pagrindiniais komunikacijos mokymo tikslais gali tapti:

  • Bendravimo kokybės su supančiais žmonėmis pagerinimas – jo dėka žmogus patiria didesnį pasitenkinimą iš tarpusavio kontaktų, bendravimo;
  • Asmeninės kompetencijos ugdymas – tai sugebėjimas suprasti ir priimti aplinkinius, konstruktyviai su jais bendrauti bei bendradarbiauti;
  • Įvairių problemų ir žmonių patirties bendrumo supratimas;
  • Interesų ir motyvacijos ugdymas;
  • Savo poreikių aktualizavimas ir supratimas, vidinių resursų ir kūrybinių sugebėjimų atvėrimas;
  • Naujos spontaniškumo bei sugebėjimo eksperimentuoti paieškos;
  • Savarankiškumo, sugebėjimo priimti atsakomybę už savo veiksmus bei sugebėjimo išeiti iš sudėtingų situacijų vystymas;
  • Nefunkcionalių elgesio modelių atskleidimas ir korekcija;
  • Jausmų ir poreikių supratimas bei išreiškimas.

Mokymo programa sudaroma, atsižvelgiant į įmonės tikslus bei poreikius, po bendro aptarimo su grupės vadovais. Priklausomai nuo planuojamų rezultatų, tai gali būti vienos-dviejų dienų mokymai arba mokymų ciklas.